Praeitų metų lapkričio 10 dieną laikraštyje „Šiaurės rytai“ išspausdintame straipsnyje „Grėblio keitimas į kastuvą, arba seniūnų viltys ir godos“ aprašyta kaip Pačeriaukštės seniūnas Aurimas Frankas skundėsi, it mažas vaikas, kad jis mato artėjančią bėdą Pasvaliečių kaimo bendruomenėje, kadangi, anot jo, gali smarkiai paaštrėti socialinių klausimų sprendimas. Artėjančios bėdos priežastį seniūnas įvardijo tai, jog atsiradus labai aktyviems bendruomenės tarybos nariams, bendruomenė ėmėsi aktyviai spręsti socialinius klausimus. Taip pat seniūnas postringavo apie tai, kad bendruomenė suskilo – viena pusė narių palaiko pokyčius bendruomenėje, kita pusė – ne.
Tuo metu buvęs Savivaldybės administracijos direktorius gerbiamas Rimantas Pauža atkreipė dėmesį į seniūno A. Franko skundimąsi ir pasisakė, kad jo nuomonė apie bendruomenę yra teigiama, ir, kad jis mano, jog bendruomenė savo aktyviu veikimu skatina dirbti seniūną A. Franką.
Pasvaliečių kaimo bendruomenės nariai, kategoriškai nesutikdami su seniūno A. Franko skundais ir melu apie bendruomenę ir jos narius, 2016 m. lapkričio 25 d. bendruomenės visuotinis narių susirinkimas protokoliniu sprendimu patvirtino pareiškimą „Pasvaliečių kaimo bendruomenės pareiškimas dėl Pačeriaukštės seniūno Aurimo Franko melo“, kuris viešai paskelbtas ir bendruomenės internetiniame puslapyje, nurodydami akiplėšišką seniūno A. Franko melą, buvusių bendruomenės pirmininkų (šiuo metu esančio Biržų rajono savivaldybės savivaldybės tarybos nario) Tomo Četvergos ir Danutės Stankevičienės (ne)veikimą.
Pareiškime nurodyta, kad tikroji seniūno A. Franko nepagrįstų skundų lavina dėl bendruomenės ir jos narių prasidėjo dėl kitų priežasčių, kurių pats seniūnas nedrįso įvardinti. O priežastys yra labai paprastos. Manoma, kad viena iš priežasčių yra tai, kad seniūnas A. Frankas galimai siekia įvairiais būdais „išsukti“ bendrapartietį (Lietuvos valstiečių ir žalųjų sąjunga), buvusį bendruomenės pirmininką, esamą Savivaldybės tarybos narį T. Četvergą nuo gresiančios baudžiamosios atsakomybės, pasitelkęs senovės Romos taktika: „skaldyk ir valdyk“. Ko pasėkoje seniūnas pradėjo viešai meluoti apie bendruomenę ir jos narius.
Kad visiems būtų aiški bendruomenės tikroji padėtis, nurodoma, jog prieš beveik dvejus metus, bendruomenėje puse lūpų imta vis garsiau ir garsiau reikšti nepasitikėjimą tuo metu buvusiai bendruomenės pirmininkei D. Stankevičienei dėl nesugebėjimo pateikti informacijos apie bendruomenės pinigų panaudojimą ir priimamus sprendimus. Todėl bendruomenės nariai vis aktyviau pradėjo ieškoti naujo žmogaus, galinčio pakeisti pirmininkę. Daugumos akys nukrypo į jaunąjį ūkininką, jaunimo atstovą, neseniai Aleksandro Stulginskio (Žemės ūkio) universitete įgijusį magistro laipsnį Donatą Balčiūną.
D. Balčiūnas pasisakė, kad jis yra už tai, jog bendruomenės veikla būtų skaidri, kad niekas nebūtų slepiama nuo bendruomenės narių, kad kiekvienas bendruomenės narys turi dalyvauti bendruomenės sprendimų priėmime ir būti atsakingu už bendruomenės veiklą. Tokį drąsų ir teisingą principą viešai išsakęs D. Balčiūnas galimai užrūstino buvusių bendruomenės pirmininkų T. Četvergo ir D. Stankevičienės nemalonę, kadangi, kaip manoma, visais įmanomais būdais T. Četvergas ir D. Stankevičienė siekė nuslėpti tikrąją padėti bendruomenėje dėl bendruomenės pinigų panaudojimo ir priimtų sprendimų. Ko pasėkoje, kas galbūt yra sutapimas, po visą bendruomenę ir Biržų kraštą tam tikri asmenys ėmė pilti purvą ant D. Balčiūno, siekiant, kaip manyta, biržiečius nuteikti prieš D. Balčiūną, jog niekas jo nesiklausytų ir nepalaikytų.
Nepaisant viešai pilamo purvo ant D. Balčiūno, praeitų metų rugpjūčio 13 dieną bendruomenės nariai išrinko naująją 9-nių asmenų bendruomenės tarybą ir jos pirmininką D. Balčiūną, kuris pasisakė, kad būtina tęsti jau pradėtus ir pradėti naujus darbus, skatinti bendruomeniškumą ir savitarpio pagalbą, kuo efektingiau prisidėti prie bendruomenės ir Biržų krašto gerbūvio kūrimo proceso.
Naujojo bendruomenės pirmininko D. Balčiūno vienas iš pirmųjų uždavinių buvo nustatyti bendruomenėje tikrąją padėtį dėl pinigų panaudojimo ir ankstesnių bendruomenės pirmininkų priimtų sprendimų teisėtumo.
Perėmus dokumentus ir juos išanalizavus, matyti, kad buvusiems bendruomenės pirmininkams T. Červergai, Remigijui Valsiūnui ir D. Stankevičienei yra dėl ko nerimauti. Bendruomenės kasoje pasigesta apie 5 tūkstančius eurų ir iki 10 tūkstančių eurų turto vertės (skaičiuojant su infliacija ir 5 procentų metinių palūkanų), kurie mistiniu būdu pradingo tuo laikotarpiu, kuomet bendruomenės finansinius sprendimus priiminėjo T. Četvergas, R. Vaisiūnas ir D. Stankevičienė. Taip pat įvertinant finansinius dokumentus, padaryta preliminari išvada, kad buvo apgaulingai ir aplaidžiai tvarkoma buhalterinė apskaita, klastojami dokumentai ir kiti neteisėti veiksmai.
Tiesa, iš pat pradžių praeitų metų rugsėjo 20 dieną D. Stankevičienė sutiko geranoriškai bendruomenei gražinti pinigus, tačiau vėliau persigalvojo. O spalio 14 dieną vykusio bendruomenės visuotiniame narių susirinkime T. Četvergas pareiškė, kad jis neketina bendruomenei gražinti pinigų ir kokio nors turto, nes, pirmiausia, bendruomenė turėtų įrodyti jo kaltę. Tada vienas iš bendruomenės narių jam atsakė, jog žmogaus kaltę įrodo tik teismai ir jeigu T. Četvergas nenori gražiuoju išspręsti esamos problemos, tada bendruomenė kreipsis į teisėsaugą, jog būtų įrodyta ne tik jo kaltė, bet ir jis būtų nuteistas. T. Četvergą pripažinus kaltu atsilieps jo politiniame ir profesniame gyvenime.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad T. Četvergas pasisakė ir tai, kad įvairūs neteisėti veiksmai vyko ne tik šioje bendruomenėje, bet tebevyksta ir kitose bendruomenėse. Tada vienas bendruomenės narys uždavė retorinį klausimą, kodėl T. Četvergas žinodamas, jog bendruomenėje yra daromi neteisėti veiksmai, nepasielgė pilietiškai – nepranešė teisėsaugai, nebent nedaryti nieko buvo labai naudinga. Taip pat vienas bendruomenės narys pasisakė, kad negarbinga kalbėti apie kitas bendruomenes ir kas jose vyksta, neišklausius jų pačių, kad T. Četvergas apkalbėdamas kitas bendruomenes elgiasi ne vyriškai, o vaikiškai, kuomet ginčijamasi kieno kelnės purvinesnės.
Savivaldybių tarybų rinkimų ir Valstybės tarnybos įstatymuose numatyta, kad asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikalstamą veiką ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą. Todėl T. Četvergas teistumo pasekmes pajus politinėje veikloje, dalyvaudamas Biržų rajono savivaldybės tarybos veikloje, ir profesinėje, dirbdamas vairuotoju Savivaldybei priklausančioje biudžetinėje įstaigoje.
Bendruomenės kreipimasis į FNTT ir teismą.
Bendruomenė spalio 19 d. kreipėsi į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą (kitaip dar žinoma kaip FNTT), kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas (iškelta baudžiamoji byla) buvusių bendruomenės pirmininkų T. Četvergo, R. Vaisiūno ir D. Stankevičienės atžvilgiu: 1) dėl turto pasisavinimo; 2) dėl turto iššvaistymo; 3) dėl turto sunaikinimo; 4) dėl turto sugadinimo; 5) dėl turto sunaikinimo ar sugadinimo dėl neatsargumo; 6) dėl neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ir turtą pateikimo; 7) dėl deklaracijų nepateikimo; 8) dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo; 9) dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo; 10) dėl dokumentų klastojimo.
Spalio 28 dieną FNTT pranešė, kad pagal bendruomenės prašymus pradėjo ikiteisminį tyrimą, o po savaitės, lapkričio mėnesio pradžioje, T. Četvergo bendrapartietis, draugas seniūnas A. Frankas pradėjo viešai pilti purvą ant bendruomenės ir jos narių. Ar seniūno A. Franko purvo pylimas ant bendruomenės ir jos narių yra tik atsitiktinumas ar ne, kiekvienas gali spręsti.
Šių metų kovo 13 d. baudžiamojoje byloje bendruomenė, kaip nukentėjusioji, pateikė ieškinį atsakovui T. Četvergui dėl turtinės ir neturtinės žalos lyginimo, prašant iš T. Četvergos priteisti daugiau kaip 5 tūkstančius eurų. Po kelių savaičių buvo pasikėsinta į bendruomenės pirmininko D. Balčiūno gyvybę, kaip manoma, dėl pateikto ieškinio, kadangi nusikaltėlis reiškė priekaištus dėl kreipimosi į teisėsaugą. Taip pat šių metų gegužės 16 d. civilinėje byloje bendruomenė kreipėsi į Biržų rajono apylinkės teismą su ieškiniu atsakovėms įmonei „Danutės Stankevičienės įmonė“ ir D. Stankevičienei dėl pareigos be pagrindo įgyto turto gražinimo ir nepagrįsto praturtėjimo.
T. Četvergas ir D. Stankevičienė nėra linkę susitikti ir išsiaiškinti visą situaciją, tačiau bendruomenė pasisako už diskusijas ir yra pasiryžusi esamą konfliktą išspręsti taikiai.
Bendruomenės nuveikti esminiai darbai.
Praeitais metais bendruomenė neatlygintinai išdalino beveik 6 tonas morkų. Taip pat aktyviai paragino seniūną A. Franką pasirūpinti, kad kuo greičiau būtų skirta Pasvaliečių kaimo gyventojai piniginė parama, kadangi sudegė daržinė ir turtas, kad kuo greičiau seniūnijos socialinė darbuotoja atvyktų pas kitą sergančią, sunkiai gyvenančią garbingo amžiaus gyventoją, siekiant padėti sutvarkyti reikiamus dokumentus dėl materialinės paramos skyrimo ir pan. Be to, bendruomenė prisidėjo prie vandentiekio trasos sutvarkymo, ėmėsi ryžtingų veiksmų dėl bendruomenės ir Pasvaliečių kaimo gerbūvio.
Bendruomenės pirmininkas D. Balčiūnas susitikęs su Biržų rajono savivaldybės meru Valdemaru Valkiūnu, ryžtingai nurodė, kad būtina dar 2017 metais Pasvaliečių kaimo gatves apšvieti tamsiu paros metu, priešingu atveju bendruomenė nebe pasitikės meru. Meras pasisakė, kad Savivaldybė šiai dienai neturi pinigų, tačiau po pusmečio persvarstys biudžetą ir pasistengs numatyti lėšų kaimo gatvių apšvietimui, taip pat pasisakė, kad Smilgių kaimo gatvių apšvietimui pinigų rado pardavus pastatą, todėl ir šiuo atveju bendruomenė turėtų imtis veiksmų, kad rastų pirkėją, kuris norėtų nupirkti savivaldybei priklausantį pastatą, esantį Pasvaliečių kaime.
Taip pat pirmininkas D. Balčiūnas nurodė, kad bendruomenė norėtų išpirkti bendruomenės namus, tikslu, kad juos galėtų sutvarkyti ir vykdyti ūkinę veiklą, o gautas pajamas panaudoti bendruomenės reikmėms, tačiau šiuo metu pagal panaudos sutartį draudžiama vykdyti ūkinę veiklą. Tokiu atveju bendruomenė būtų patenkinta, turėdama nuosavybes teise priklausančius bendruomenės namus, ir savivaldybė, turėdama papildomų biudžeto lėšų.
Be to, pirmininkas priminė merui, kad Savivaldybė yra davusi žodinį įsipareigojimą, jog projektui „Parama žemės ūkio vandentvarkai“, kurio metu melioruojami laukai, skirs visą pinigų sumą, kurią turi įnešti paramos gavėjas, kadangi projektas papildomai finansuojamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtros ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšomis.
Meras davė vyro garbės žodį, kad dar 2017 metais Savivaldybė skirs finansavimą gatvių apšvietimui įrengti, taip pat, kad imsis būtinų veiksmų dėl bendruomenės namų, kad Savivaldybė tikrai artimiausiu metu skirs reikiamą pinigų sumą projektui „Parama žemės ūkio vandentvarkai“, kurį turi įnešti paramos gavėjas.
Pasvaliečių kaimo bendruomenė veikia bendruomeniškumo, savitarpio pagalbos skatinimo principu, todėl bendruomenė pasiryžusi kiek galėdama aktyviau prisidėti prie socialinių klausimų sprendimo. Todėl bendruomenė ir ateityje aktyviai prisidės prie Pasvaliečių kaimo ir Biržų krašto gyventojų gerbūvio kūrimo, nors tai ir labai nepatinka seniūnui A. Frankui.
Bendruomenė kategoriškai pasisako už skaidrią bendruomenės veiklą, už tai, kad kiekvienas bendruomenės narys prisidėtų prie bendruomenės veiklos, dalyvautų sprendimų priėmime ir bendrai tartųsi dėl bendruomenės pinigų ir turto panaudojimo.
