 |
| Biržų rajono savivaldybės meras Valdemaras Valkiūnas |
Panevėžio apygardos administracinio teismo trijų teisėjų kolegija 2017 m. birželio 16 d. ir 2017 m. rugsėjo 20 d. įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais tenkino Pasvaliečių kaimo bendruomenės (toliau – Bendruomenė) skundą prieš Biržų rajono savivaldybės administraciją (toliau – Savivaldybė): panaikino Savivaldybės 2016 m. spalio 13 d. priimtą sprendimą Nr. SN-1369 ,,Dėl gauto prašymo“, taip pat imperatyviai panaikino Savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos (toliau – Komisija) 2016 m. lapkričio 22 d. priimtą sprendimą Nr. VAGK-9 ir priteisė Bendruomenei turėtas bylinėjimosi išlaidas – 90,43 Eur.
Bendruomenė 2016 m. rugpjūčio 29 d. kreipėsi į Savivaldybę prašydama pateikti informaciją apie tai, kuriems juridiniams asmenims, kurių teisinė forma yra Asociacija, laikotarpyje nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 29 d. Savivaldybė yra pervedusi pinigus, nurodant pervestų pinigų sumą ir teisinį pagrindą bei datą.
 |
| Biržų rajono savivaldybės administracijos direktorius Jonas Jonušys |
Savivaldybė 2016 m. spalio 13 d. raštu Nr. SN-1369 ,,Dėl gauto prašymo“ atsisakė pateikti prašomos informacijos, nurodydama idiotiškai kvailus argumentus: nes Savivaldybės biudžeto lėšos skirstomos Savivaldybės tarybos sprendimais, kurie yra paskelbti neva Savivaldybės internetinėje svetainėje www.birzai.lt; nes Savivaldybė nėra pavaldi ir atskaitinga Bendruomenei, todėl Savivaldybė neva neturi prievolės Bendruomenei pateikti prašomos informacijos.
Bendruomenė, nesutikdama su Savivaldybės nepagrįstais ir idiotiškai kvailais argumentais, kurių pagrindu atsisakė pateikti prašomą informaciją, 2017 m. spalio 27 d. kreipėsi į Komisiją, prašydama panaikinti Savivaldybės sprendimą.
Komisija 2016 m. lapkričio 22 d. idiotiškai kvailu sprendimu Nr. VAGK-9 atmetė Bendruomenės skundą, nurodydama idiotiškai kvailą argumentą – Savivaldybė pagrįstai atsisakė pateikti informaciją, nes Savivaldybė nėra pavaldi ir atskaitinga Bendruomenei, todėl Savivaldybė neva neturi prievolės Bendruomenei pateikti prašomos informacijos.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Komisija net nesvarstė kito Savivaldybės nepagrįsto ir idiotiškai kvailo argumento, kuriuo buvo atsisakyta pateikti prašomą informaciją – nes Savivaldybės biudžeto lėšos skirstomos Savivaldybės tarybos sprendimais, kurie yra paskelbti neva Savivaldybės internetinėje svetainėje www.birzai.lt.
Pažymėtina, kad Savivaldybės internetinėje svetainėje nėra paskelbti Savivaldybės tarybos sprendimai, kuriais Savivaldybės biudžeto lėšos paskirstytos, t. y. nuo 2005 m. iki 2013 metų nė vienas Savivaldybės tarybos sprendimas nėra paskelbtas, tačiau 2014 metais iš 270 Savivaldybės tarybos sprendimų paskelbti tik tai 40, 2015 metais – iš 277 paskelbti tik tai 21, 2016 metais – iš 232 paskelbti tik tai 20.
Šiuo atveju yra akivaizdu, kad Savivaldybė tyčia, siekdama nuo biržiečių nuslėpti Savivaldybės tarybos priimamus sprendimus, juos neskelbia Savivaldybės internetinėje svetainėje, o skelbia tokius, kurie neturi reikšmės Biržų krašto gyventojų gerbūviui, be to, kas metus vis mažiau yra skelbiami Savivaldybės tarybos sprendimai.
Bendruomenė, nesutikdama su Savivaldybės ir Komisijos nepagrįstais ir idiotiškai kvailais argumentais, 2016 m. lapkričio 23 d. kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Savivaldybės sprendimą ir tuo pačiu imperatyviai panaikinti Komisijos sprendimą.
Teismas 2017 m. birželio 16 d. priėmė įsiteisėjusį sprendimą, kuriuo pilnai tenkino Bendruomenės skundą, panaikindamas Savivaldybės 2016 m. spalio 13 d. priimtą sprendimą Nr. SN-1369 ,,Dėl gauto prašymo“, taip pat imperatyviai panaikindamas Komisijos 2016 m. lapkričio 22 d. priimtą sprendimą Nr. VAGK-9.
Teismas sprendime konstatavo, kad Bendruomenė pagrįstai teigia, jog Savivaldybė savo tinklalapyje yra sudariusi galimybę atlikti tik 2014-2017 metų laikotarpiu Savivaldybės tarybos ir Savivaldybės administratoriaus priimtų norminių aktų bei individualių teisės aktų paiešką. Savivaldybės administracija iki teismo posėdžio, o jo metu atsakovės Savivaldybės atstovas Stanislovas Paškevičius įrodymų, galinčių patvirtinti, kad Savivaldybės tinklalapyje yra sukurtas 2004-2013 metų laikotarpio Savivaldybės tarybos ir Savivaldybės administratoriaus priimtų norminių aktų bei individualių teisės aktų archyvas ir kad 2016 m. rugsėjo 9 ir 14 dienomis bei ginčo nagrinėjimo metu buvo galimybių atlikti nurodyto laikotarpio teisės aktų paiešką, nepateikė. Remiantis tuo, kas nurodyta, sprendžiama, kad Savivaldybė tinkamai neįgyvendino Teisės gauti informaciją įstatymo 6 straipsnis 1 dalyje, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies nuostatų, skirtų užtikrinti aktualios informacijos prieinamumą visuomenei ir konkrečiai – Bendruomenei. Dėl šios priežasties Savivaldybės sprendimo nesuteikti pareiškėjai Bendruomenei jos prašomos informacijos motyvas, kad Savivaldybės tarybos sprendimai dėl biudžeto lėšų skirstymo yra viešai skelbiami ir su jais Bendruomenė gali susipažinti Savivaldybės interneto svetainėje, vertinamas kaip nepagrįstas faktinėmis aplinkybėmis.
Taip pat teismas sprendime konstatavo, kad teismas spręsdamas dėl Savivaldybės administracijos sprendimo neteikti informacijos motyvo, kad atsakovė Savivaldybė nėra atskaitinga ar pavaldi Bendruomenei, todėl neturi pareigos teikti jai duomenų apie kitoms asociacijoms 2005-2016 m. laikotarpiu pervestas pinigines lėšas, teismas, visų pirma, konstatuoja, kad atsakovė Savivaldybė tokio motyvo nepagrindė jokiomis teisės normomis. Minėta, kad Teisės gauti informaciją įstatymas savivaldybės institucijas ir įstaigas įpareigoja teikti pareiškėjams informaciją, o atsisakyti suteikti informaciją galima tik šio įstatymo nustatyta tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punktą, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų bendradarbiavimas su nevyriausybinėmis organizacijomis, kurioms priskirtina ir Bendruomenė, įgyvendinamas finansuojant nevyriausybinių organizacijų programas, projektus ir iniciatyvas. Be to, pagal šio įstatymo 3 straipsnio 5 punktą, vienas iš pagrindinių nevyriausybinių organizacijų plėtros politikos nustatymo, formavimo, įgyvendinimo ir valstybės bei savivaldybių institucijų ir įstaigų bendradarbiavimo su nevyriausybinėmis organizacijomis principų yra informavimo principas, reiškiantis, kad valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos bei nevyriausybinės organizacijos informacija aktualiais klausimais, susijusia su nevyriausybinėmis organizacijomis ar jų veikla, keičiasi tarpusavyje ir teikia ją visuomenei priimtina ir prieinama forma. Atsižvelgus į viešai skelbiamų teisės aktų duomenis (pvz., Savivaldybės tarybos 2015 m. balandžio 9 d. sprendimas Nr. T-80 „Dėl Biržų rajono savivaldybės nevyriausybinių organizacijų 2015-2018 m. veiklos rėmimo programos patvirtinimo“), darytina išvada, kad Savivaldybės viešojo administravimo subjektai jiems priskirtos kompetencijos ribose priima administracinius aktus, kuriais tvirtina nevyriausybinių organizacijų veiklos rėmimo programas, skirsto nevyriausybinėms organizacijoms šių programų lėšas. Be to, šioms programoms valdyti Biržų rajono savivaldybėje sudaromos ir veiklą vykdo nevyriausybinių organizacijų veiklos rėmimo programų valdymo komisijos. Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, sprendžiama, kad kompetentingų Savivaldybės viešojo administravimo subjektų disponuojama informacija apie Savivaldybėje veikiančioms nevyriausybinėms organizacijoms skirtas pinigines lėšas jų vykdomoms programoms finansuoti negali būti nevieša ir neteikiama. Teismas vertina, kad atsakovės Savivaldybės sprendimo neteikti informacijos motyvas, jog Savivaldybė neturi pareigos teikti pareiškėjos Bendruomenės prašomą informaciją, yra nepagrįstas nei Teisės gauti informaciją įstatyme, nei kituose įstatymuose įtvirtintomis teisės normomis.
Kai tik įsiteisėjo teismo sprendimas, Bendruomenė papildomai kreipėsi į teismą su prašymu, prašydama iš Savivaldybės priteisti Bendruomenei bylinėjimosi išlaidas. Savivaldybės administracijos direktorius Jonas Jonušys su Aina Savickaite teismui pateikė atsiliepimą, prašydami nepriteisti Bendruomenei iš Savivaldybės bylinėjimosi išlaidų, nurodydami idiotiškai kvailus argumentus, jog neva iš tikrųjų Bendruomenė nepatyrė bylinėjimosi išlaidų, o suklastojo dokumentus apie tariamai patirtas išlaidas.
Teismas 2017 m. rugsėjo 20 d. įsiteisėjusiu nutarimu imperatyviai pripažino, kad Savivaldybės administracijos direktorius J. Jonušys su A. Savickaite atsiliepime nurodė sapaliones ir vapaliones – tikrovės neatitinkančius duomenis apie Bendruomenę, t. y. apšmeižė Bendruomenę, taip pat teismas tenkino Bendruomenės prašymą, nutardamas iš Savivaldybės priteisti Bendruomenei 90,43 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Bendruomenės atstovo komentaras: „Šis įvykęs teismo procesas yra labai naudingas keliais aspektais. Visu pirma, teismas aiškiai Savivaldybei pasakė, kad ji privalo laikytis įstatymų ir bendrauti su bendruomenėmis ir kitomis nevyriausybinėmis organizacijomis bei Biržų krašto gyventojais, kurie turi teisę bet kada pareikalauti Savivaldybės atsiskaityti už nuveiktus darbus. Iki šiol Savivaldybė demonstruodavo nihilizmą, apatiją Biržų krašto gyventojams ir tik kalbėdavo apie neva atliktus darbus, tačiau kai buvo prašoma pateikti dokumentus, patvirtinančius atliktus darbus, Savivaldybė neteikdavo. Antra, taip pat teismas aiškiai Savivaldybei pasakė, kad ji privalo skelbti visus Savivaldybės tarybos ir Savivaldybės administracijos direktoriaus priimtus sprendimus, įsakymus ir pan., su kuriais bet kuris asmuo galėtų susipažinti. Trečia, taip pat teismas aiškiai Savivaldybei pasakė, kad ji, skirstydama biudžeto lėšas, turi jas skirstyti skaidriai, kad būtų labai aišku, kam ir kokiam tikslui bei kiek pinigų yra skiriami ir ar pinigai tinkamai panaudoti bei ar pasiekti tikslai. Ketvirta, išaiškėjo, kad Savivaldybėje yra keletas žmonių, kurie nelabai supranta savo darbo specifikos. Nėra aišku, ką iki šiol Savivaldybėje veikia meras Valdemaras Valkiūnas, kuris žadėjo ginčą išspręsti be teismo (nepaisant to, kad buvo žadėta ir daugiau – Biržų krašte esančių bendruomenių veiklą finansuoti 20 proc. nuo bendros veiklos sumos, 2017 metais apšviesti Pasvaliečių kaimo gatves, nors tai tik liko eiliniais pažadais), tačiau ginčą teko spręsti teismui, dėl ko tiek Savivaldybė, tiek Bendruomenė turėjo patirti papildomas išlaidas, kurias Savivaldybė privalėjo apmokėti. Penkta, pasimatė, kokia apgailėtina yra Savivaldybė, o tiksliau Jonas Jonušys su Aina Savickaite, kurie drįso nepagrįstai ir nekaltai apšmeižti Bendruomenę, nurodydami, kad neva Bendruomenė užsiima machinacijomis. Šiuo atveju reiktų pačios Savivaldybės paklausti, ar ji visada elgiasi taip – kitus tepa tuo, kuo pati smirda. Pastebėtina, kad tik Bendruomenės pastangomis įrodyta, kad Savivaldybė skirdama finansavimą kai kuriems subjektas net nesidomėjo, kur pinigai panaudojami ir ar apskritai pinigai panaudojami. Šiuo atveju ne Bendruomenė, o pati Savivaldybė užsiiminėja machinacijomis.“
Bendruomenė siekia, kad Pasvaliečių kaimo gatvės tamsiu paros metu būtų apšviestos, kurias prieš daugiau nei 10 metų nuspręsta nebe apšviesti. 2016 metų rudenį susitikimo metu su meru ir jo pavaduotoja I. Varziene, meras gyrėsi, kad jis kandidatuodamas į merus žadėjo visus kaimus apšviesti, ir dabar susitikimo metu pareiškė, kad 2017 metais Savivaldybės biudžete būtinai bus numatytos lėšos apšvietimui įrengti. Atėjo 2017 metai ir žadėtos lėšos nebuvo nenumatytos Savivaldybės biudžete. 2017 metais pavasarį susitikus su meru buvo klausiama, kaip čia išėjo, jog pažadas liko pažadu, tai meras pareiškė, jog jis tik dabar sužinojo, jog Pasvaliečių kaimas nėra apšviestas. Štai kokį merą turim, kuris turi trumpą atmintį arba apsimeta kvailiu (o gal neapsimeta?), taip pat kuris negeba be ginčo išspręsti klausimo, kurį teismas išsprendė. Reikėtų prisiminti ir priešrinkiminius mero pažadus, kuomet žadėjo, kad Biržuose važinės nauji autobusai, bus atstatyta pieninė, apšviestos kaimų gatvės ir dar daug kitų pažadų, kurie, kaip matyti, liko mero V. Valkiūno eiliniais pažadais.
Anksčiau melagius dėdavo į maišą, po to maišą į tvenkinį. Šiuo atveju ką reiktų daryti su apgailėtinais melagiais meru Valdemaru Valkiūnu, direktoriumi Jonu Jonušiu ir tarnautoja Aina Savickaite?
